Siekdama sumažinti natūralios medienos anizotropines savybes ir užtikrinti vienodas savybes ir stabilią formą, fanera paprastai laikosi dviejų pagrindinių struktūrinių principų: simetrijos; ir pluoštų statmenas gretimuose sluoksniuose. Simetrijos principas reikalauja, kad faneros iš abiejų faneros centrinės simetrijos plokštumos pusės būtų simetriškos, neatsižvelgiant į medienos savybes, faneros storis, sluoksnių skaičius, pluošto orientacija, drėgmės kiekis ir kiti veiksniai. Viename faneros lape gali būti naudojami vienos rūšies ir storio faneros, kaip ir skirtingų rūšių ir storio faneros. Tačiau bet kurie du simetriški faneros sluoksniai abiejose centrinės simetrijos plokštumos pusėse turi būti tos pačios rūšies ir storio. Veido ir galinių plokščių leidžiama būti skirtingų rūšių.
Kad fanera atitiktų abu šiuos pagrindinius principus, ji turi turėti nelyginį skaičių. Todėl fanera paprastai yra pagaminta iš nelyginių sluoksnių, tokių kaip trys, penki ar septyni. Faneros sluoksnių pavadinimai yra šie: paviršiaus fanera vadinama priekine plokštele, vidinė fanera vadinama coreblent; Priekinė veido plokštė vadinama „Topboard“, o galinė priekinė plokštė vadinama galine lenta. „Coreboard“ su pluoštais, lygiagrečiais veido plokštelei, yra vadinama ilga branduoline lenta arba vidurine lenta. Surinkdami ertmės lentą tuščią, viršutinė ir galinė lenta turi nukreipti į išorę.
